Sužinokite daugiau apie Lietuvą ir mokesčius

Standartinis PVM tarifas Lietuvoje yra 21 %. Sumažinti 12 %, 5 % ir 0 % tarifai taikomi tam tikroms prekėms ir paslaugoms, įskaitant apgyvendinimą, transportą, knygas, vaistus, eksportą ir tiekimą ES viduje. PVM mokėtoju privaloma registruotis, kai metinė apyvarta viršija 45 000 EUR arba įsigijimai ES viduje viršija 14 000 EUR. Užsienio apmokestinamieji asmenys privalo registruotis nepriklausomai nuo apyvartos.

Su darbo santykiais susijusios pajamos Lietuvoje apmokestinamos progresiniais 20-32 % tarifais. Tam tikros pasyviosios pajamos, įskaitant dividendus ir kapitalo prieaugį, paprastai apmokestinamos fiksuotu 15 % tarifu. Pajamoms iš individualios veiklos (savarankiškai dirbantiems asmenims) taikomos mokesčių lengvatos, dėl kurių efektyvus tarifas siekia nuo 5 % iki 20 % iki 42 500 EUR sumos.

Dividendai paprastai apmokestinami 17 % tarifu įmonėms ir 15 % tarifu fiziniams asmenims. Gali būti taikomos dalyvavimo išimties taisyklės, jei įvykdomi tam tikri akcijų dalies ir laikymo laikotarpio reikalavimai, įskaitant kvalifikuotus EEE ir sutartis pasirašiusių šalių subjektus.

Kapitalo prieaugis Lietuvoje paprastai apmokestinamas standartiniais pelno arba gyventojų pajamų mokesčio tarifais. Tam tikros išimtys ir sumažinti tarifai gali būti taikomi ilgalaikėms akcijų dalims, investicinėms pajamoms, kvalifikuotam akcijų perleidimui ir tam tikriems nekilnojamojo turto sandoriams, jei įvykdomi atitinkami laikymo laikotarpio ir dalyvavimo reikalavimai.

Autorinis atlyginimas, mokamas Lietuvos rezidentėms įmonėms, neapmokestinamas mokesčiu prie šaltinio; fizinių asmenų rezidentų tarifas yra 15 %. Nerezidentėms įmonėms tarifas yra 10 %. Nerezidentams fiziniams asmenims tarifas yra 15 %.

Rezidentams mokamos palūkanos paprastai neapmokestinamos mokesčiu prie šaltinio. Mokestis prie šaltinio netaikomas palūkanoms, mokamoms EEE rezidentėms įmonėms arba sutartis pasirašiusių jurisdikcijų įmonėms; kitais atvejais nerezidentėms įmonėms taikomas 10 % tarifas. Standartinis tarifas nerezidentams fiziniams asmenims yra 15 %.

Mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,01 % iki 4 % žemės rinkos vertės. Tikslius tarifus nustato savivaldybės.

Nuo 2026 m. pagrindinis gyvenamasis nekilnojamasis turtas Lietuvoje neapmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu iki 450 000 EUR sumos, o virš šios ribos taikomas 0,1-1 % tarifas. Ne pagrindiniam gyvenamajam turtui taikomi progresiniai 0,2-1 % tarifai, o komerciniam nekilnojamajam turtui paprastai taikomas 0,5-3 % tarifas, priklausomai nuo savivaldybės.

Socialinio draudimo įmokas Lietuvoje sudaro darbuotojo ir darbdavio įmokos, sveikatos draudimas ir pensijų įmokos. Darbuotojo įmokos paprastai sudaro apie 19,5-22,5 % bruto atlyginimo (priklausomai nuo dalyvavimo pensijų kaupime), o darbdavio įmokos paprastai svyruoja nuo 1,77 % iki 2,49 %. Savarankiškai dirbantiems asmenims ir tam tikroms veikloms gali būti taikomos kitokios taisyklės ir ribos.

Lietuvos plonos kapitalizacijos taisyklės taikomos palūkanoms, mokamoms susijusioms šalims, kontroliuojančioms daugiau nei 50 % įmonės. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis paprastai negali viršyti 4:1. Papildomi palūkanų atskaitymo apribojimai taikomi pagal EBITDA ribas, nors gali būti taikomos tam tikros išimtys ir grupių saugaus uosto taisyklės.

Užsienio įmonė gali būti laikoma kontroliuojama užsienio įmone (KUĮ), jei ją kontroliuoja Lietuvos mokestinis rezidentas ir ji atitinka tam tikrus mažo apmokestinimo, pasyviųjų pajamų ar nepakankamo ekonominio turinio kriterijus. Tokiais atvejais KUĮ pajamos gali būti įtraukiamos į Lietuvos mokesčių mokėtojo apmokestinamąją bazę. Užsienio įmonė laikoma KUĮ, jei ją kontroliuoja (daugiau nei 50 % akcijų / balsų) Lietuvos rezidentas.

Lietuvos sandorių kainodaros taisyklės reikalauja, kad sandoriai tarp susijusių šalių atitiktų ištiestosios rankos principą. Priklausomai nuo grupės pajamų ribų, įmonėms gali reikėti parengti sandorių kainodaros dokumentaciją ir ataskaitas pagal šalis. Taip pat galimi išankstiniai kainodaros susitarimai. Sandorių kainodaros dokumentacija (pagrindinė byla grupėms, kurių pajamos viršija 15 mln. EUR; vietinė byla, kai pajamos viršija 3 mln. EUR) ir ataskaitos pagal šalis (grupėms, kurių pajamos viršija 750 mln. EUR) yra privalomos.

Veiklos nuostoliai gali būti perkeliami neribotą laikotarpį, jei įvykdomi tam tikri reikalavimai. Įsigyti mokestiniai nuostoliai gali sumažinti apmokestinamąjį pelną, įskaitant kitų subjektų pelną, iki 70 %. Nuostoliai nuo akcijų pardavimo gali būti perkeliami penkerius metus ir įskaitomi tik prieš pelną iš akcijų pardavimo. Nuostolių perdavimas grupės viduje leidžiamas, kai išlaikoma bent 2/3 nuosavybės dalis ir abi įmonės buvo tos pačios grupės narės ne trumpiau kaip dvejus metus.

Privalomas finansinis auditas Lietuvoje paprastai reikalingas, jei paskutinę finansinių metų dieną įmonė viršija bent du iš šių rodiklių: metinės pajamos viršija 3,5 mln. EUR; bendras turtas viršija 1,8 mln. EUR; vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50.

Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.).

• Klaipėdos LEZ (Klaipėda) - daugiausia gamyba, plastikai, elektros komponentai, maisto perdirbimas, surinkimas ir logistika. Įsteigta 2002 m., puiki prieiga prie uosto ir ES.
• Kauno LEZ (Kaunas) - orientuota į logistiką, gamybą, aukštąsias technologijas ir farmaciją. Įsikūrusi šalia oro uosto, turi gamybos/logistikos zonas, verslo gatvę ir oro parką. Įsteigta 1996 m., siūlo unikalią 99 metų žemės nuomą.
• Šiaulių LEZ (Šiauliai) - gamyba ir inžinerija (metalas, plastikai, tekstilė, baldai, elektronika), žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė.
• Panevėžio LEZ (Panevėžys) - gamyba (automobilių pramonė, elektronika, metalo/plastiko apdirbimas, medienos/baldų gamyba) ir logistika, su stipriais Europos maršrutų ryšiais (E67 ir būsimoji Rail Baltica).
• Marijampolės LEZ (Marijampolė, taip pat žinoma kaip Baltijos LEZ) - maisto, medienos, baldų ir tekstilės pramonė. Strategiškai įsikūrusi prie Via Baltica greitkelio su puikiu geležinkelio ir kelių susisiekimu.
• Kėdainių LEZ (Kėdainiai) - komercinė, finansinė ir pramoninė veikla. Stiprus žemės ūkio pagrindas ir gerai išvystyta transporto infrastruktūra.
• Akmenės LEZ (Akmenė) - statybinių medžiagų (cemento, betono, kalkių, dolomito) gamyba, žemės ūkis ir susijusios pramonės šakos. Siūloma visa inžinerinė infrastruktūra (elektra, dujos, vanduo, nuotekos).

Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose veikiančios įmonės naudojasi viena konkurencingiausių mokesčių aplinkų ES:

• 0 % pelno mokestis pirmuosius 10 metų, o vėliau - sumažintas 50 % standartinio pelno mokesčio tarifas kitus 6 metus, jei laikomasi taikomų sąlygų.
• Gali būti taikomos dividendų mokesčio išimtys, atsižvelgiant į Lietuvos dalyvavimo išimties taisykles ir taikomas mokesčių sutarčių sąlygas.
• Visiškas atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
• Patrauklios sąlygos gamybos, logistikos, technologijų ir į eksportą orientuotoms įmonėms.
• Strateginė prieiga prie uostų, oro uostų, geležinkelių ir pagrindinių transporto koridorių.
• Gali būti taikomos muitų ir PVM lengvatos, priklausomai nuo veiklos pobūdžio ir prekių judėjimo.
• Prieiga prie modernios infrastruktūros, ilgalaikės žemės nuomos galimybių ir investicijų paramos programų.

• Žaliavų, įrangos ir komponentų importas į LEZ, taip pat gatavos produkcijos eksportas neapmokestinami muitais, kadangi LEZ muitų tikslais laikomos esančiomis už Lietuvos muitų teritorijos ribų.
• Statybai paruošti pramoniniai sklypai su visa infrastruktūra (elektra, dujos, vanduo, nuotekos, keliai, geležinkelio jungtys).
• Puiki logistikos prieiga: artumas prie jūrų uostų (Klaipėda), tarptautinių oro uostų (Kaunas, Šiauliai) ir pagrindinių greitkelių bei geležinkelio tinklų, įskaitant Rail Baltica.
• Ilgalaikė žemės nuoma.
• Papildoma parama, įskaitant pagalbą investuotojams, teisines ir mokesčių konsultacijas bei atskirų pramonės šakų (pvz., inžinerijos, maisto perdirbimo, automobilių pramonės, plastikų gamybos) skatinimą.

Kad galėtų pasinaudoti Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose taikomu lengvatiniu mokesčių režimu, įmonės paprastai turi atitikti šiuos reikalavimus:

• Įmonė turi būti registruota ir vykdyti veiklą Lietuvos LEZ teritorijoje.
• Ne mažiau kaip 75 % įmonės pajamų turi būti gaunama iš veiklos, vykdomos LEZ teritorijoje.
• Kapitalo investicija yra ne mažesnė kaip 1 mln. EUR, arba ne mažesnė kaip 100 000 EUR, jei vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniu laikotarpiu yra ne mažesnis kaip 20.
• Įmonė turi vykdyti veiklą, leidžiamą pagal Lietuvos LEZ teisės aktus.
• Reikalingas auditoriaus rašytinis patvirtinimas dėl kapitalo investicijos.
• Taikomi specifiniai apribojimai pagal ES teisės aktus, reglamentuojančius valstybės pagalbos teikimą.

Visi LEZ reikalavimai turi būti nuolat tenkinami: mokesčių lengvatos taikomos tik tol, kol įmonė išlaiko reikiamus investicijų, užimtumo ir veiklos rodiklius pagal Lietuvos LEZ teisės aktus. LEZ puikiai tinka į eksportą orientuotoms gamybos ir logistikos įmonėms, siekiančioms ilgalaikio mokesčių optimizavimo ir veiklos efektyvumo Baltijos regione.